Atnaujinta: 2026-06-26
Privačių namų gyventojams vis dar kyla klausimų, kokie tie tvoros statymo reikalavimai, tai kaip legaliai pastatyti tvorą – ar reikalingas projektas, valstybės institucijų leidimas ir kaip nepažeisti kaimynų interesų. Atsakymus apie tvoros statymo reikalavimus ir taisykles galite rasti šiame straipsnyje.
Žemės sklypą ar jo dalį skirianti tvora gali būti statoma iš įvairių medžiagų ir skirtingų konstrukcijų. Priklausomai nuo tvoros parametrų, vietos ir kitų aplinkybių, tam tikrais atvejais gali būti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas arba kiti suderinimai. Tvoros turi būti statomos laikantis galiojančių teisės aktų ir nepažeidžiant gretimų sklypų savininkų teisių bei teisėtų interesų. 2026 metais tvorų statymo reikalavimai taikomi ne tik tvoroms, bet ir kitoms teritoriją aptveriančioms konstrukcijoms – aptvarams, voljerams, diendaržiams ir panašiems statiniams, jeigu jie atitinka statinio požymius pagal galiojančius teisės aktus.
Tvoros statymo reikalavimai 2026 metais priklauso nuo:
Šiame skyrelyje apžvelgiamos pagrindinės tvorų statymo taisyklės Lietuvoje – nuo leistino aukščio ir statybos leidimų iki sklypo ribų bei konstrukcinių reikalavimų. Žemiau pateikiami svarbiausi aspektai, kurie lemia, kaip teisėtai ir tinkamai įsirengti tvorą savo sklype.
Taigi, kokio aukščio tvorą galima statyti? Lietuvoje dažniausiai statomos 1–2 m aukščio tvoros. Tokios tvoros paprastai priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, tačiau konkretūs reikalavimai ir tai, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, priklauso nuo tvoros vietos, konstrukcijos ir kitų teisės aktuose nustatytų aplinkybių.
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1–2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2–5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokie statiniai turi būti statomi nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų.
Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) I grupės naujam nesudėtingam statiniui (užtvarui) statyti reikalingas, jei sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį (užtvarą) reikia, jei žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies
Jeigu kyla abejonių, ar konkrečiu atveju statant tvorą reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), rekomenduojama pasitarti su savivaldybės vyriausiuoju architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje. Kai SLD neprivalomas, projektas rengiamas statytojo pageidavimu.
Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Jei yra tokia kliūtis, statytojas privalo, susitaręs su kaimynu, gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą) arba turi būti ieškoma abiem savininkams priimtino sprendimo.
Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD. Atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, turėtų būti mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, kitu atveju privalomas rašytinis kaimyno sutikimas.
Tvorą ant sklypo ribos statyti galima, tačiau dažniausiai tam reikalingas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas, ypač jei tvora statoma ant ribos arba daro įtaką kaimyninio sklypo naudojimui.
Aklina (nepermatoma) tvora be kaimyno sutikimo paprastai turi būti statoma visiškai savo sklypo ribose, neperžengiant sklypo linijos. Kai tvora išlaiko reglamente nurodytus akytumo reikalavimus, tai tokią tvorą be besiribojančio sklypo savininko rašytinio sutikimo galima statyti savo žemės sklype konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos.
Tvoroms prie sklypų ribos dažniausiai taikomi šie bendrieji praktiniai principai:
Sodų bendrijose dažniausiai taikomi griežtesni vidaus taisyklėmis nustatyti ribojimai:
Segmentinę tvorą ant sklypo ribos galima statyti tik turint gretimo sklypo savininko sutikimą, nes tokia tvora dažniausiai montuojama bendroje ribos linijoje arba labai arti jos. Be sutikimo segmentinė tvora turi būti įrengiama visiškai savo sklypo ribose, neperžengiant sklypo linijos.
Praktikoje segmentinės tvoros dažnai pasirenkamos riboms, nes jos yra:
pralaidžios (mažiau konfliktų su kaimynais dėl „užstojimo“);
Tvirtos ir ilgaamžės;
Lengvai montuojamos tiksliai pagal ribą.
Svarbiausia – prieš montuojant būtina tiksliai nustatyti sklypo ribas (geodeziniai matavimai), kad tvora nebūtų pastatyta už ribos ar ant jos be teisinio pagrindo.
Tvoros statymo atstumas nuo kelio (taip pat ir nuo servitutinio kelio) priklauso nuo kelių apsaugos zonų ir servituto sąlygų. Praktikoje tvora dažniausiai statoma sklypo ribose arba sklypo viduje, nepažeidžiant nustatytų apribojimų.
Jei kalbame apie servitutinį kelią, svarbiausia taisyklė yra tokia:
Tvora negali trukdyti servituto naudojimui (pravažiavimui ar praėjimui);
Ji negali būti statoma taip, kad užblokuotų ar reikšmingai susiaurintų servitutinį kelią;
Statyba servituto zonoje galima tik tuo atveju, jei tai leidžia servituto sąlygos arba yra gautas savininko sutikimas.
Kalbant apie bendrą situaciją su keliais:
Prie valstybinės ar vietinės reikšmės kelių taikomos kelių apsaugos zonos, kurios priklauso nuo kelio kategorijos,
Šiose zonose gali būti ribojama statyba, todėl tvora dažniausiai statoma už apsaugos zonos ribų arba sklypo viduje.
Svarbiausia praktinė taisyklė:
Tvoros vieta turi būti parinkta taip, kad ji nepažeistų nei sklypo ribų, nei servituto, nei kelių apsaugos zonų reikalavimų.
Namo statyti prie pat tvoros negalima – nuo sklypo ribos (t. y. nuo tvoros linijos) pastatai paprastai turi būti atitraukti ne mažiau kaip 3 metrus. Tai yra bendras Lietuvos statybos praktikoje taikomas minimalus atstumas, kuris gali kisti priklausomai nuo savivaldybės reikalavimų, sklypo plano ir kaimyninių sklypų situacijos.
Šis atstumas taikomas tam, kad būtų užtikrintas:
Tam tikrais atvejais namas gali būti statomas arčiau nei 3 m arba net ant ribos, tačiau tik jei: Gautas rašytinis kaimyno sutikimas, ir tai leidžia detalusis planas arba savivaldybės nustatytos sąlygos.
Taip pat galioja papildomi apribojimai, jei pastate yra langai į kaimyno pusę – tokiu atveju gali būti taikomi didesni atstumai, priklausomai nuo teisinių ir gaisrinių normų.
SLD – tai dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 str. 87 d.). Atvejai, kada privaloma gauti SLD yra nustatyti Statybos įstatymo 27 str. 1 d. ir statybos techninio reglamento 3 priede: STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Pažymėtina, kad statyba be galiojančio SLD, kai jis privalomas, draudžiama ir vertinama kaip savavališka statyba.
Į savivaldybių administracijas dėl SLD išdavimo reikia kreiptis statant naują statinį, rekonstruojant statinį, atnaujinant (modernizuojant) statinį, atliekant statinio kapitalinį remontą, atliekant statinio paprastąjį remontą, keičiant statinio ar jo dalies paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, griaunant statinį.
Plačiau paskaityti apie statybos leidimus galite: https://www.akubu.lt/naudinga-informacija/statybos-leidimas/
Tvoros statymo reikalavimai yra sudėtingi ir jeigu iškyla dar klausimų, visada galite susisiekti su „A KUBU“ architektų komanda. O prieš susisiekiant visada rekomenduojame perskaitykite naudingą informaciją apie namo projektavimo etapus: https://www.akubu.lt/naudinga-informacija/namo-projektavimo-etapai/
