Namas iki 80 m2: ką būtina žinoti?

Neretai naujų namų statytojai ieško kuo racionalesnių sprendimų, kad jų naujai statomas būstas būtų šiltas, ekonomiškas, energiškai efektyvus, ekologiškas, na ir aišku – ne pats brangiausias. Neretai žmonės, spręsdami, kokio tipo namą statyti, taupymo sumetimais yra linkę rinktis nedidelio ploto namus (iki 80kv.m.). Visgi, kyla klausimas, ar pelnytai nedidelio ploto namai yra laikomi vienu iš racionaliausių sprendimų – juk mažesnis ne visuomet reiškia ekonomiškesnį. Dalijamės įžvalgomis ir patarimais, ką vertėtų žinoti prieš renkantis mažo ploto namą.

Racionaliai suprojektuota erdvė

Specialistai teigia, kad vienas svarbiausių principų statant nedidelio ploto namą – tinkamas namo erdvės išplanavimas.

Racionaliai suprojektuota erdvė, gali atrodyti kur kas erdvesnė, didesnė bei šviesesnė, laikantis tam tikrų projektavimo taisyklių. Nors namo vidaus planavimas labai individualus dalykas, reikėtų kreipti didesnį dėmesį į lubų aukštį bei natūralios šviesos patekimą į vidų. Tokie sprendimai, kaip didesni langai ar terasa su stiklinėmis stumdomomis durimis, sukurtų vizualinį ryšį su vidiniu kiemu.

Taip pat projektuojant būsimojo namo erdvę, svarbu apgalvoti visus judėjimo, gyventojų veikimo bei poreikių patenkinimo scenarijus. Patariama mažo ploto name vengti įvairių pertvarų, priešingai, dažniausiai tokios bendros zonos, kaip virtuvė, valgomasis ar svetainė yra sujungiamos. Stengiantis sukurti atviroje erdvėje šiek tiek privatumo, galima rasti „gudrių“ architektūrinių ir interjero dizaino sprendimų.

Tiesa ta, kad neracionaliai bei nepatogiai išplanuotas namo vidus, pradžioje gali likti nepastebėtas, tačiau ilgainiui, neabejotinai pavirs tik diskomfortą keliančiu trūkumu.

Praktiški sprendimai

Planuojant namo erdves, neišvengiamai kyla klausimas – statyti vieno ar dviejų aukštų namą? Stengiantis surasti tinkamiausią sprendimą, vertėtų vadovautis savo poreikiais bei gyvenimo būdu.

Akivaizdu, jeigu namuose gyvens didesnis skaičius asmenų, projektuoti namą su antru aukštu ar mansarda yra praktiškesnis sprendimas, kuris tame pačiame žemės plote leidžia turėti didesnį gyvenamųjų patalpų plotą. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad statant nedidelį, iki 80 m2 , dviejų aukštų namą, santykinai didelis plotas bus išnaudojamas laiptams, antro aukšto holui įrengti.

Neretai šis sprendimas gali būti ekonomiškesnis –statant vienaukštį namą, prireiks dvigubai daugiau pamatų bei didesnio stogo ploto. Tuo tarpu dėl mažesnio stogo ploto šilumos nuostoliai bus mažesni. Aišku, reikia nepamiršti, kad statybos procesas sudėtingėja, reikia įrengti perdangą, laiptus, statybai tikrai reikės sunkiosios technikos.

Žinoma, šį sprendimą gali lemti dar vienas labai svarbus aspektas – namo konstrukcijų pasirinkimas. Šiandieninių technologinių sprendimų dėka, galima lengvai energinio efektyvumo programomis apskaičiuoti, kada verta statyti dviejų aukštų namą, o kada ne. Jeigu programos rodo, kad statant mūrinių konstrukcijų namą dviejų aukštų projektas turi kur kas daugiau privalumų, ši taisyklė negalioja renkantis medinių konstrukcijų namą.

Galima sakyti, kad teisingo sprendimo –vieno ar dviejų aukštų namas – nėra, tačiau veiksnių į kuriuos reikia atsižvelgti apsisprendžiant – gausybė.

Griežtėjantys reikalavimai

Šiandien naujų namų statytojai itin dažnai susiduria su vis labiau griežtėjančiais namų statybos reikalavimais bei ilgėjančiu dokumentacijos procesu. Tad  norintieji gauti namo statybos leidimą, turi apsišarvuoti didele kantrybe.

Kalbant apie gyvenamuosius namus, reikalavimai šiek tiek švelnesni namams, kurių plotas neviršija 80 m2.  Tokiems namams rengiamas supaprastintas projektas (vietoj technino darbo projekto), statybos leidimą galima gauti kiek greičiau bei pigiau. Užbaigus statybą, namo pridavimo procedūra taip pat paprastensė ir greitesnė.  Svarbu nepamiršti, kad statybos leidimo vis tiek reikia bet kokio dydžio gyvenamajam namui. Taip pat jam taikomi tie patys įstatymai bei statybos techniniai reglamentai, kaip ir didesniam gyvenamajam pastatui. Mažėja tik projekto sudėtis (nereikalaujama konstrukcinės dalies, bendroji dalis taip pat mažesnės apimties).

Patarimai

Pabaigai, planuojantiems statyti mažo ploto namą, patariama nepamiršti – kuo mažesnė erdvė, tuo atsakingiau ir efektyviau turi būti planuojamas kiekvienas centimetras. Tiesa, dažnas, kuris taupydamas erdvę pamiršta numatyti vietą pagalbinėms patalpoms: sandėliukui, katilinei. Šios klaidos vertėtų nedaryti, kadangi specialios patalpos nebuvimas lems tai, kad tam tikra buitinė technika ar namų apyvokos reikmenys užims brangią vietą Jūsų gyvenamoje erdvėje.

Visgi, apsisprendus statyti mažo ploto namą, vertėtų nepamiršti, kad atmetus būtinas erdves, gyvenamosioms erdvėms lieka apie 60-65 kv.m. ploto – šiek tiek daugiau nei gyvenant bute. Kai kurie ilgainiui pradeda ieškoti tam tikrų išeičių, pavyzdžiui, planuoja statyti priestatą. Svarbu žinoti, kad priestatas turi būti visiškai atskirų konstrukcijų nuo namo (jei namas nugriūtų, priestatas ir be jo liktų stovėti). Kitu atveju didėtų bendras namo plotas, keistųsi pastato kategorija, reiktų rengti rekonstrukcijos projektą, gauti statybos leidimą.

Jeigu vis dėlto nusprendėte, kad mažos kvadratūros namas patenkins jūsų šeimos poreikius, svarbu nepamiršri, kad nuoseklus ir profesionalus projektavimas leis patogiai gyventi, sutapys ne tik Jūsų laiką, bet ir finansinius išteklius.

Namų projektai Iki 80 kv. m.

Peržiūrėti visus