Nuo vizijos iki būsto I: statybos darbų atmintinė

 Data: 2022-11-17

Dažnas, pirmąkart susiduriantis su būsto kūrimu, apsvaigsta nuo rūpesčio ir klausimų: „Nuo ko pradėti? Kas po ko? Kodėl elektrikui svarbu mano interjero sprendiniai?“

Protingai sustygavus būsto projektavimo, statybos bei įrengimo procesus, įmanoma išvengti daugelio klaidų ir sumažinti tiek laiko, tiek finansinius, tiek nervinius kaštus. Norėdami Jums pagelbėti, paruošėme darbų eiliškumo atmintinę – kad statybos iš chaotiško proceso virstų malonia kūryba.

1. Projektavimo darbai

Būsto projektavimas – tai pirmasis ir, ko gero, pats svarbiausias statybos etapas. Tinkamai jį įveikus, visi kiti etapai tampa gerokai paprastesni. 

Greičiausiai daugelis rinksitės pasikliauti patirties turinčių projektuotojų pagalba ir patarimais. Visgi, net ir prieš kreipiantis į profesionalus, yra svarbu:

•  turėti bent preliminarią norimo būsto viziją – apgalvoti stilių, dydį, norimą konstruktyvo tipą, savo asmeninius poreikius (pvz., rūsys, baseinas ar plati terasa). Šiame etape labai praverčia paieškoti patinkančių projektų pavyzdžių;
•  būti įvertinus savo finansines galimybes – nuo to priklausys architektūriniai ir dizaino sprendimai;
•  pasiruošti reikalingą dokumentaciją esamos situacijos įvertinimui – sklypo registrų centro išrašą, kadastrinį sklypo planą, detalųjį teritorijos planą (jei toks buvo rengtas). Galima pridėti fotografijų ar video iš vietos.

Tai etapas, kurio sėkmės atveju yra parengiamas projektas ir gaunamas statybų leidimas.

2. Žemės darbai

Apčiuopiami – nebe braižybiniai – statybų darbai visad pradedami nuo statybos aikštelės paruošimo. Šalinami medžiai, krūmai, nuimamas augalinis sluoksnis. Jei reikalinga, sklypas sukeliamas. Atlikus tai, vykdomi geodeziniai būsimo namo kampų ir altitudžių žymėjimai (žymėjimo darbus atlieka matininkai kartu su statybininkais). Jei pastatas neturi rūsio, kasama tranšėja, kurioje bus įrengti pamatai.

3. Pamatų įrengimas

Pamatai įprastai skirstomi į sekliuosius – juostinius monolitinius / mūrinius bei į giliuosius – polinius / gręžtinius pamatus. Kokio tipo pamatus įrengti, sužinoma dar projektavimo stadijoje, atlikus skaičiavimus pagal  geologinius grunto tyrimus. Tada, įvertinus grunto savybes, pastato apkrovas ir kitus spec. parametrus, jau tinkamai parenkamas pamatų tipas bei įrengimo gylis. Taip gerokai sumažėja tikimybė, kad ateity pradės skilinėti pastato sienos.

Pamatų įrengimo stadijoje įprastai pasirūpinama ir pagrindinių komunikacijų įvadais ir išvedimais:

•  elektros instaliacijos bei internetinio ryšio (ne mažiau nei 70 -100 cm gylyje);
•  vandentiekio (jis gali būti pajungtas iš miesto sistemos, taip pat individualus – statant gręžinį ar įrengiant šulinius);
•  kanalizacijos bei lietaus nubėgimo;
•  dujų (jei yra toks poreikis ir galimybė).

4. Sienų ir perdangų įrengimas

Būsto sienų statyba vyksta labai skirtingai – priklausomai nuo Jūsų pasirinkto konstrukcijų tipo. Gali būti mūrijami blokeliai ar plytos, montuojami skydai arba sukamas sienų karkasas (jei pasirinkta statyti karkasinį namą). O gal pasirinksite rąstus? Ekologišką šieno ir molio variantą?

Planuojant mūrines konstrukcijas, pravartu numatyti laiko rezervą. Jei pamatai buvo išlieti rudenį – mūro darbai bus pradėti tik pavasarį. Tuo tarpu pamatus išliejus šiltuoju metų laiku, mūro darbai prasidės maždaug po mėnesio.

Atkreipiame dėmesį – prieš pradedant fasado darbus, visos statinio išorinės angos turi būti su langais, durimis ir vartais (jei tokie suprojektuoti). Jų gamyba dažniausiai užtrunka 2-4 savaites, tad patartina juos užsakyti, vos tik išliejamos angų sąramos.

5. Stogo įrengimas

Įprastai, kuriant būsto viziją, renkamasi iš dviejų pagrindinių stogo tipų – šlaitinio ir plokščio (arba kitaip – sutapdinto). Mažiau populiarus pasirinkimas vienšlaitis stogas.

Tiek tokių stogų funkcija, tiek įrengimas labai skiriasi.

Šlaitinio stogo įrengimo darbai įprastai vykdomi tokia tvarka:

•   montuojami murlotai, po jų statotomos gegnės;
•   montuojama difuzinė plėvelė, vykdomas viso stogo grebėstavimas ir išlyginimas;
•   skardinami kaminai bei sudedami kiti skardos gaminiai;
•   montuojama stogo danga bei apšiltinimas.

 Įrengiant plokščią stogą, darbai vyksta taip:

       •   montuojamos gelžbetoninės perdangos; 
       •   mūrijami parapetai;
       •   dedami garo bei šilumos izoliacijos sluoksniai,
       •   prilydoma danga (pvz., GRP ar EPDM).

Kai tik sumontuojamas pradinis stogo karkasas, svarbu nepamiršti iškelti vainiką (statybos tradicijos)!

6. Santechnikos darbai

Santechnikos sistemą būste sudaro: vandentiekis, kanalizacija ir, kai kuriais atvejais, šildymas.

Kaip jau minėjome, vandentiekio įvadai bei kanalizacijos sistema sumontuojami atliekant pamatų ir sienų statymo darbus. Tikslios vietos, kuriose stovės santechnikos prietaisai, numatomos interjero projektavimo metu.

7. ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas)

Priklausomai nuo pasirinkto šildymo sistemos tipo, būsto grindyse montuojami vamzdeliai arba palubiais išvedžiojami ortakiai. Energiškai efektyvaus namo statyboje dažniausiai naudojami oras-oras, oras-vanduo arba geoterminio šildymo sistemos. 

8. Elektros instaliacija

Kai perdangos ir stogas jau vietoje – tinkamiausias laikas po grindimis išvedžioti elektros kabelius. Atlikus tai šiame etape, laidai atsiduria po apšiltinamuoju sluoksniu (arba jame) ir netrukdo vėliau įrengti vandentiekį ar šildomas grindis. Iki šio etapo reikėtų būti apgalvojus visus su elektra susijusius sprendimus – taip pat ir lauko apšvietimo, nes kabelių tinklas išvedžiojamas ir ten.

Prie elektros instaliacijos darbų priskiriama ir žaibosauga, taip pat apsaugos sistemų įrengimas.

Žaibosauga būna aktyvinė arba pasyvinė, priklausomai nuo saugomo ploto dydžio. Ją įrengus, atliekamas įžeminimo matavimas. Apsaugos sistemoms priskiriamos apsauginė bei gaisro signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos, domofonas ir kt. Jų montavimas prasideda dar prieš būsto sienų tinkavimą.

Sustygavus visus elektros instaliacijos darbus, jų pabaigą žymi varžų matavimai. Juos atlikus patikrinama, ar elektros tinklas yra saugus ir juo galima naudotis.

9. Grindų įrengimas

Kokia bus pastato grindų klojimo eiga – greičiausiai Jums patars architektas. Čia, kaip ir renkantis pamatų tipą, daug kas priklauso nuo grunto tvirtumo, taip pat reikalinga žinoti, ar grindyse bus įrengtas šildymas. Dažniausiu atveju grindų įrengimas vyksta tokia tvarka:

•   įrengiamas papildomas pamatėlis vietose, kur numatytos mūrinės pertvaros;
•   trombuojamas grunto (smėlio) sluoksnis;
•   pilamos juodgrindės (pirmasis betono sluoksnis);
•   klojamas putų polistirolas;
•   klojama hidroizoliacinė – šilumą atspindinti plevelė;
•   klojami šildomų grindų (jei tokios suprojektuotos) vamzdeliai;
•   dedamas armatūros tinklas;
•   liejamos „švarios grindys” – paskutinis betono sluoksnis. Ant jo vėliau bus įrengiama grindų danga.

10. Išorės apdaila (fasado darbai)

Vos sumontuojamas sienų apšiltinimas, galima, lygiagrečiai vidaus darbams, pradėti rūpintis ir fasado apdaila.

Esti du pagrindiniai fasadų tipai: ventiliuojamas ir neventiliuojamas.

Jei pasirinkote ventiliuojamą fasado tipą, apdaila vyks tokia tvarka: ant sienos konstrukcijos bus dedamas karkasas, termoizoliacinė medžiaga ir, palikus oro tarpą, tvirtinama pasirinkta apdaila. Tuo tarpu įrengiant neventiliuojamą fasadą, joks oro tarpas nėra paliekamas – apšiltintos sienos armuojamos ir, nugruntavus, dedamas tinkas ar klinkeris.

Svarbi detalė: renkantis išorės apdailos medžiagas, rekomenduojame įvertinti faktą, jog fasadas yra vienas labiausiai veikiamų pastato paviršių. Tad, kad ir kokį apdailos variantą pasirinktumėte, naudojamos medžiagos turėtų būti atsparios aplinkos poveikiui – drėgmei, karščiui, šalčiui, UV spinduliams.

11. Kiti darbai

Užbaigus fasado apdailą, seka grupė darbų, atsakingų už pastato apsaugojimą nuo žalingos drėgmės įtakos bei užtikrinančių patogų gerbūvį:

•   įrengiamas drenažas aplink namą ir nuogrinda;
•   klojamos trinkelės, fiksuojami sklypo galutiniai aukščiai ir nuolydžiai;
•   įrengiama terasa ir pan.

12. Pastato sandarumo testas

Sandarumo testo metu nustatomas pastato sandarumo lygis ir randamos  bei probleminės vietos. Testą geriausia vykdyti prieš pradedant vidaus apdailos darbus – tokiu atveju įmanoma nesudėtingai tas problemines vietas sutvarkyti. 

13. Pabaiga

Atėjus iki šio punkto, jau galima pūsti fanfaras!

Tiek padarius, pastato baigtumas turėtų būti apie 80-85 proc. – tikslus procentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, su matininkų pagalba. Likę 20 proc. įprastai reiškia trūkstamą vidaus apdailos ir įrengimo dalį. Apie ją – jau kitame mūsų straipsnyje.

Dėkojame, kad skaitote, domitės, statote! Sėkmės darbuose! 

Namų projektai Iki 80 kv. m.

Peržiūrėti visus